Trečiosios šalies darbuotojo komandiravimas į Lietuvą: leidimas dirbti ar leidimas gyventi

Kelią lemia ne darbuotojo pilietybė, o siunčiančios įmonės įsisteigimo vieta. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimo dirbti reikia, kai darbuotoją komandiruoja ne ES ir ne ELPA valstybėje įsteigta įmonė. Kai įmonė įsteigta ES ar ELPA valstybėje, taikomas 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir kelias eina per leidimą laikinai gyventi.

Kuris kelias taikomas jūsų atvejui

Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato tris sąlygas iš karto. Siunčianti įmonė turi būti įsteigta ne ES ir ne ELPA valstybėje, darbuotojas turi turėti su ja neterminuotą darbo sutartį, ir toje valstybėje jis turi būti apdraustas socialiniu draudimu. Visos trys sąlygos tikrinamos kartu. Terminuota sutartis su Serbijos ar Indijos bendrove šio kelio nebeatitinka, todėl byla persikelia į įprastą įdarbinimo Lietuvoje procedūrą su vietos darbo sutartimi.

Antras kelias yra trumpesnis dokumentais, bet ilgesnis laiku. Kai komandiruojanti įmonė įsteigta ES ar ELPA valstybėje, 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas nukreipia į leidimą laikinai gyventi, o ne į leidimą dirbti. Lenkijoje ar Vokietijoje įsteigta bendrovė, siunčianti savo Nepalo pilietį į objektą Klaipėdoje, todėl teikia visai kitą bylą nei ta pati grupė, siunčianti tą patį žmogų tiesiai iš Katmandu registruotos patronuojančios įmonės. Leidimo laikinai gyventi eiga aprašyta tekste leidimas laikinai gyventi darbui Lietuvoje.

Prieš pasirenkant kelią verta užsirašyti tris faktus apie kiekvieną komandiruojamą žmogų: kur įsteigtas jo darbdavys, kokia jo sutarties rūšis ir kurioje valstybėje mokamos jo socialinio draudimo įmokos. Būtent šie trys duomenys, o ne pareigybės pavadinimas, nulemia, kuri įstaiga nagrinės bylą.

Leidimas dirbti: trukmė, turinys ir kaina

Įstatymo 61 straipsnio 1 dalis nustato, kad komandiruojamam užsieniečiui leidimas dirbti išduodamas iki 1 metų. Leidime nurodomas darbas, teikiamos paslaugos ir įmonė ar asmuo, pas kurį komandiruojama. Tai reiškia, kad leidimas yra susietas su konkrečiu objektu ir konkrečia paslaugų sutartimi: pasikeitus užsakovui, keičiasi ir leidimo turinys, todėl perkelti žmogų į kitą statybvietę pagal tą patį dokumentą negalima.

Leidimus dirbti išduoda Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Prašymo nagrinėjimas trunka iki 1 mėnesio, o už leidimo dirbti išdavimą mokama Vyriausybės nustatyta valstybės rinkliava. Prie šios sumos pridėkite vertimų, dokumentų legalizavimo ir vizos sąnaudas, kurios daugeliui trečiųjų šalių yra didesnės už pačią rinkliavą. Realus planavimo langas nuo paslaugų sutarties pasirašymo iki žmogaus objekte yra 2 iki 3 mėnesių, nes po leidimo dirbti seka dar viza arba leidimas gyventi.

Darbo sąlygų pusėje veikia Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo, perkelta į Lietuvos darbo teisę. Komandiruotam darbuotojui garantuojamos Lietuvoje galiojančios minimalios sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, darbo ir poilsio laiką bei saugą. Skaičiuojant paslaugos kainą tai reiškia, kad siunčiančios šalies atlyginimo lygis nėra tas skaičius, kuris galios objekte.

Kam tenka pranešimo prievolė ir kur byla lūžta

Čia dažniausiai atsiranda spraga. Įstatymo 62 straipsnio 8 dalis prievolę informuoti Migracijos departamentą, Valstybinę darbo inspekciją ir Užimtumo tarnybą priskiria įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas, tai yra priimančiajai Lietuvos bendrovei. Ne siunčiančiai įmonei ir ne rangovų grandinės viršūnei. Priimančioji įmonė, manydama, kad už popierius atsako partneris iš trečiosios šalies, prievolę pastebi tik per Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimą. Bendra pranešimų tvarka aprašyta tekste pranešimų prievolės įdarbinus užsienietį.

Antras lūžio taškas yra pačios priimančiosios įmonės būklė. Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad priimančios įmonės likvidavimas, bankrotas ar ekonominės veiklos nevykdymas yra atsisakymo pagrindas. Sustabdyta veikla arba subrangovas be realios apyvartos sugriauna bylą nepriklausomai nuo to, kokia tvarkinga yra siunčiančios įmonės dokumentacija. Patikrinti priimančiosios įmonės registrų duomenis pigiau prieš teikiant prašymą nei po atsisakymo. Tipinės atsisakymo priežastys ES koridoriuose surinktos tekste kodėl atmetami darbo leidimų prašymai.

Komandiruotės į Lietuvą byla išsprendžiama trimis sakiniais dar prieš renkant dokumentus: kur įsteigta siunčianti įmonė, kokia sutartis ją sieja su darbuotoju ir ar priimančioji įmonė vykdo realią veiklą. Atsakius į juos, aišku, ar prašymą nagrinės Užimtumo tarnyba, ar Migracijos departamentas.