Kiek reikia mokėti užsieniečiui Lietuvoje: BDU riba pagal veiklos rūšį
Užsieniečio atlyginimas negali būti mažesnis nei to paties darbdavio darbuotojo už tokį patį darbą. Kitaip taikomas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas BDU.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 5 dalis nustato dviejų pakopų taisyklę. Pirmiausia atlyginimas negali būti mažesnis nei to paties darbdavio darbuotojo lietuvio už tokį patį darbą. Jei tokio darbuotojo nėra, taikomas šalies ūkio metinis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kurį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Palyginimas viduje eina pirmas
Pirmoji pakopa yra vidinė ir dažnai pamirštama. Įstatymas reikalauja palyginti su to paties darbdavio darbuotoju, dirbančiu tokį patį darbą. Jei gamykloje suvirintojas lietuvis uždirba daugiau nei šalies BDU, užsienietis toje pačioje pareigybėje negali gauti mažiau už jį, net jei formali BDU riba būtų žemesnė. Ši eilutė saugo nuo atlyginimų spaudimo žemyn ir yra tikrinama pagal darbdavio pateiktus duomenis.
Šalies BDU taikomas tik tada, kai palyginamojo darbuotojo nėra. Tai dažna situacija pirmą kartą įdarbinant profesiją, kurios įmonėje dar nebuvo, arba naujame padalinyje. Tada reikia trečios taisyklės, ir būtent ji kainuoja daugiausia neapdairumo.
Jei BDU pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį (EVRK) yra didesnis už bendrą šalies ūkio BDU, taikoma šakos riba, ne bendra. Statyba, informacinės technologijos ir transportas turi savo eilutes Valstybės duomenų agentūros duomenyse, ir darbdavys, skaičiavęs pagal bendrą vidurkį, gauna per mažą skaičių sutartyje. Byla tada atmetama ne dėl kandidato, o dėl aritmetikos.
Ginčytiniausias klausimas yra ne pats dydis, o veiklos rūšies parinkimas. EVRK klasė imama pagal tą veiklą, kurioje darbuotojas iš tikrųjų dirbs, o ne pagal pirmąją įmonės registruotą veiklą. Įmonė, registruota kaip didmeninė prekyba, bet savo jėgomis statanti angarą, suvirintojo bylą skaičiuoja pagal statybos eilutę. Laikinojo įdarbinimo įmonėms tai dar ryškiau: reikšminga ta veikla, kurią darbuotojas atlieka pas darbo naudotoją. Pasirinkta klasė turi būti matoma byloje, nes Užimtumo tarnyba ir Migracijos departamentas ją lygina su pareigybės aprašymu ir su darbdavio deklaruota veikla.
Kuri riba kada galioja
| Atvejis | Taikomas dydis | Šaltinis |
|---|---|---|
| Įmonėje yra darbuotojas tam pačiam darbui | To darbuotojo atlyginimas | 62 str. 5 d. |
| Palyginamojo darbuotojo nėra | Šalies ūkio metinis BDU | 62 str. 5 d. |
| Šakos BDU pagal EVRK didesnis už bendrą | Šakos BDU | 62 str. 5 d. |
| Kvota išnaudota, įprasta profesija | 1,2 BDU | 44 str. 5 d. |
| ES mėlynoji kortelė | Atskira, aukštesnė riba | 44-1 str. |
Paskutinė eilutė svarbi dėl to, ko ji nedaro. Įstatymo 62 straipsnio 5 dalies atlyginimo reikalavimas netaikomas išduodant leidimą pagal 44-1 straipsnį, nes ES mėlynoji kortelė turi savo, aukštesnę ribą. Aukštos kvalifikacijos specialistui todėl skaičiuojama kita eilutė nei tos pačios įmonės gamybos darbuotojui. Mėlynosios kortelės logika ES lygiu aprašyta tekste ES mėlynosios kortelės direktyva.
Kada skaičiuoti ir kas atsitinka suklydus
BDU dydis kinta kasmet, todėl darbdavio įsipareigojimas turi remtis paskutiniu paskelbtu kalendorinių metų BDU prašymo pateikimo dienai pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis. Tai reiškia, kad sutarties projektas, parengtas rudenį ir pateiktas po naujo skaičiaus paskelbimo, gali būti neteisingas pateikimo dieną, nors buvo teisingas rašymo dieną. Gruodžio ir sausio bylos tikrinamos du kartus būtent dėl to. Paskutinis paskelbtas dydis reiškia tą, kuris viešai paskelbtas prašymo pateikimo dieną, o ne tą, kuris apskaičiuotas už paskutinį ketvirtį: Valstybės duomenų agentūra metinį rodiklį skelbia atskirai nuo ketvirtinių, todėl byloje turi matytis, kuris skaičius imtas ir kada.
Pasekmė aiškiai įvardyta įstatyme. Pagal 63 straipsnio 1 dalies 3 punktą atlyginimas, neatitinkantis 62 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą dirbti. Tai ne trūkumas, kurį galima ištaisyti pateikiant papildomą pažymą: tai atmetimo pagrindas, po kurio byla pradedama iš naujo, o darbdavys praranda ir rinkliavą, ir eilėje praleistą laiką. Statybos grupė, pateikusi dešimt bylų su bendru BDU vietoj šakos eilutės, praranda visas dešimt vienodai.
Kaina matuojama ir laiku. Migracijos departamentas prašymą bendrąja tvarka nagrinėja 3 mėnesius, o valstybės rinkliava už nagrinėjimą yra 120 eurų bendrąja ir 240 eurų skubos tvarka pagal Vyriausybės patvirtintą konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašą; dydį verta pasitikrinti prašymo dieną. Atmetus bylą dėl atlyginimo dydžio, šie trys mėnesiai skaičiuojami iš naujo, o rinkliava negrąžinama. Todėl vienos eilutės klaida sutartyje kainuoja visą sezoną, o ne vieną pataisymą.
Prieš pasirašant įsipareigojimą įdarbinti verta atlikti tris veiksmus: pasitikrinti, ar įmonėje yra palyginamasis darbuotojas, paimti aktualų EVRK šakos BDU iš Valstybės duomenų agentūros ir patikrinti kvotos likutį, nes jis nusprendžia, ar taikomas 1,2 daugiklis. Kvotos mechanika aprašyta tekste užsieniečių įdarbinimo kvota, o visa procedūros eiga tekste leidimas laikinai gyventi darbui.
Atlyginimo eilutė Lietuvos byloje yra ne derybų rezultatas, o skaičiavimas iš viešų duomenų. Kai ji nustatoma teisingai pirmą kartą, likusi procedūra tampa kalendoriaus klausimu.
Skaitykite toliau
Visi įrašai →Užsieniečių įdarbinimo kvota Lietuvoje: kaip nustatoma, kada išnaudojama, kas lieka
Metinė kvota negali viršyti 1,4 proc. nuolatinių gyventojų. Ją tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o likutį skelbia Migracijos departamentas.
Leidimas laikinai gyventi darbui Lietuvoje: darbdavio kelias nuo pasiūlymo iki starto datos
Migracijos departamentas išduoda leidimą darbo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Darbdavys įsipareigoja įdarbinti ne trumpiau kaip 6 mėnesiams.