Leidimas laikinai gyventi darbui Lietuvoje: darbdavio kelias nuo pasiūlymo iki starto datos

Leidimą laikinai gyventi darbui Lietuvoje išduoda Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį ne trumpiau kaip 6 mėnesiams visa darbo laiko norma. Leidimas išduodamas darbo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

Ką darbdavys įsipareigoja padaryti

Įsipareigojimas įdarbinti yra dokumentas, kuriuo darbdavys prisiima konkrečias sąlygas, o ne ketinimų raštas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja pilnos darbo laiko normos ir ne trumpesnio kaip 6 mėnesių įdarbinimo. Trumpesnis terminas arba ne visa darbo diena yra pagrindas prašymą atmesti dar prieš nagrinėjant kvalifikaciją.

To paties punkto b papunktis nustato antrą sąlygų porą. Užsienietis turi turėti arba su būsimu darbu susijusią kvalifikaciją, arba ne mažiau kaip 1 metų atitinkamo darbo patirtį per pastaruosius 3 metus. Jei darbdavys nė vieno iš šių dviejų dalykų įrodyti negali, jis privalo įsipareigoti mokėti ne mažiau kaip paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Praktikoje tai reiškia, kad darbo patirties pažymos iš kilmės šalies renkamos ne dėl tvarkos, o dėl to, kad jos tiesiogiai lemia atlyginimo eilutę sutartyje. Atlyginimo riba ir jos skaičiavimas pagal veiklos rūšį aprašyti tekste BDU riba užsieniečio atlyginimui.

Įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalys numato dvi išimtis, kurias verta pasitikrinti prieš renkant dokumentus. Užsieniečiui, per pastaruosius 5 metus Lietuvoje baigusiam studijas arba formaliojo profesinio mokymo programą, netaikoma nei kvota, nei atlyginimo sąlyga. Kandidatas, jau esantis šalyje su studento statusu, todėl praeina visiškai kitą bylą nei tas pats žmogus, atvykstantis iš trečiosios šalies pirmą kartą.

Eiga, terminai ir kaina

Prašymas teikiamas per Migracijos departamento savitarnos sistemą MIGRIS, o vėliau kandidatas asmeniškai pateikia biometrinius duomenis Migracijos departamento skyriuje arba Lietuvos konsulinėje įstaigoje. Toliau einantys žingsniai yra nuoseklūs, ne lygiagretūs, todėl starto data skaičiuojama atgal nuo paskutinio jų.

Valstybės rinkliava už leidimo laikinai gyventi nagrinėjimą bendrąja tvarka yra 120 eurų, skubos tvarka 240 eurų; dydžiai nustatyti Vyriausybės patvirtintame konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąraše, todėl prieš mokėjimą juos vertėtų pasitikrinti aktualioje redakcijoje. Prie to prisideda konsulinis mokestis, jei biometrija imama užsienyje, ir sveikatos draudimas visam leidimo laikotarpiui.

Terminą prašymui išnagrinėti nustato įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas: 3 mėnesiai nuo pateikimo dienos bendrąja tvarka. Prie jo pridedamos dar dvi savaitės, nes jau priimtą sprendimą įforminti, tai yra pagaminti ir išduoti kortelę, pagal 33 straipsnio 3 dalį trunka 10 darbo dienų. Šis terminas gali ir sustoti. Pritrūkus dokumentų arba kilus abejonių dėl darbdavio nurodytos kvalifikacijos, 33 straipsnio 4 dalis leidžia Migracijos departamentui per 1 mėnesį paprašyti papildomų duomenų, ir laikrodis sustoja iki tos dienos, kurią dokumentas pasiekia departamentą. Byla, kurioje trūksta vienos kilmės šalyje išduotos pažymos, todėl stovi tiek, kiek trunka jos gavimas ir vertimas, o ne tiek, kiek numatyta įstatyme. Terminai pagal atskirus pagrindus surinkti tekste prašymo nagrinėjimo terminai.

Kada darbas gali prasidėti ir kas jį riboja

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis yra ta vieta, kurioje dažniausiai lūžta planas. Leidimas išduodamas darbo laikotarpiui ir ne ilgiau kaip 2 metams, o dirbti galima tik jį gavus, o ne nagrinėjimo metu. Darbdavys, įrašęs starto datą į grafiką pagal prašymo pateikimo dieną, praranda savaites: žmogus jau šalyje, bet dirbti teisės neturi, o gamybos linija skaičiuoja tuščias pamainas. Data, nuo kurios skaičiuojama, yra sprendimo ir kortelės atsiėmimo diena.

Antras apribojimas galioja jau po atvykimo. Pagal 62 straipsnio 4 dalį užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pateikė įsipareigojimą, ir tik tą darbo funkciją, dėl kurios buvo įdarbintas. Perkėlimas į kitą pareigybę tos pačios įmonės viduje arba į susijusią bendrovę nėra vidinis administracinis sprendimas: tai naujas pagrindas, kurį tvarko Migracijos departamentas. Grupėse, kur žmonės įprastai judina tarp objektų, ši eilutė nuolat pažeidžiama nesąmoningai.

Kvota yra trečias filtras, veikiantis nepriklausomai nuo kvalifikacijos ir atlyginimo. Kaip ji nustatoma ir kas lieka darbdaviui, kai metinė riba pasiekiama, aprašyta tekste užsieniečių įdarbinimo kvota. Palyginimui su kitomis paskirties šalimis tinka terminai koridorius po koridoriaus.

Lietuvos byla yra tvarkinga, kol trys dalykai suderinti tarpusavyje: įsipareigojimo terminas, atlyginimo eilutė ir realus sprendimo langas. Pirmus du darbdavys valdo pats, o trečią lemia dokumentų komplektiškumas teikimo dieną.