Pranešimų prievolės įdarbinus užsienietį Lietuvoje: 7 dienos, 10 darbo dienų ir SODRA kanalas

Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 8 dalį informacija apie įdarbintą ar komandiruotą užsienietį ir apie darbo sutarties nutraukimą Migracijos departamentui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai teikiama per SODRA informacinę sistemą. Atskiro laiško trims įstaigoms rašyti nereikia. Trys atskiri terminai vis dėlto galioja.

Vienas kanalas, trys gavėjai

Įstatymo 62 straipsnio 8 dalis sukuria vieną duomenų kelią. Darbdavys teikia pranešimus SODRA informacinėje sistemoje, o iš jos duomenis gauna Migracijos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija ir Užimtumo tarnyba. Praktinė to pasekmė yra ta, kad draudimo pradžios ir pabaigos įrašai nustoja būti vien buhalterijos reikalas: jie tampa pagrindiniu įrodymu, ar užsienietis dirbo pas tą darbdavį, kuris nurodytas leidime.

Iš to seka ir tikrinimo logika. Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 9 punktas mini ilgesnį nei 90 dienų per 180 dienų nedraudžiamąjį laikotarpį kaip aplinkybę, reikšmingą sprendžiant dėl leidimų. Kitaip tariant, tyliai nutrūkusi draudimo eilutė yra matomas įvykis, net jei niekas apie jį atskirai nepranešė. Darbdavys, kuris darbuotoją perkelia tarp įmonių grupės subjektų ir kelias savaites palieka be draudimo, tą spragą pamatys vėliau, nagrinėjant leidimo keitimo bylą.

Todėl pirmas žingsnis priimant pirmą užsienietį yra ne dokumentų segtuvas, o atsakomybės paskirstymas: kas įmonėje teikia SODRA pranešimus ir per kiek laiko jis sužino apie sutarties nutraukimą. Kai šios dvi funkcijos yra skirtinguose skyriuose, terminai praleidžiami ne dėl nežinojimo, o dėl vėlavimo perduoti informaciją. Bendra sponsoriaus atsakomybės grandinė ES kontekste aprašyta tekste ką reiškia darbdavio sponsorystė ES.

Trys terminai, kuriuos reikia žinoti iš atminties

Pirmas terminas saugo nuo fiktyvių bylų. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad darbdavys per 7 dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jei užsienietis neatvyko arba nebuvo įdarbintas praėjus daugiau nei 10 dienų nuo nurodytos atvykimo dienos. Skaičiuojama nuo dienos, kurią pats darbdavys nurodė byloje, todėl netiksli planuojama atvykimo data iš karto sukuria prievolę, apie kurią įmonė net nepagalvojo.

Antras terminas tenka pačiam darbuotojui. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas reikalauja, kad užsienietis per 10 darbo dienų praneštų apie pasibaigusius darbo santykius, jei ketina naudotis teise keisti darbdavį. Prievolė yra jo, bet pasekmė bendra: jei darbuotojas šio pranešimo nepateikia, naujas darbdavys byloje atsiduria su žmogumi, kurio statusas nebeaiškus. Atleidimo dieną verta tai pasakyti raštu, kartu su data, nuo kurios skaičiuojamos tos 10 darbo dienų.

Trečias terminas yra faktinis, ne teisinis. SODRA pranešimai apie draudimo pradžią ir pabaigą teikiami įprastais socialinio draudimo terminais, ir būtent jie uždaro arba palieka atvirą 62 straipsnio 8 dalies duomenų eilutę.

Ką kainuoja praleistas pranešimas

Sankcija čia yra ne tik bauda. Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad bent 2 kartai per metus už užsieniečių įdarbinimo ar informavimo tvarkos pažeidimus uždaro kelią naujiems leidimams 1 metams. Dviejų atskirų epizodų per dvylika mėnesių pakanka, kad įmonė metams netektų galimybės įdarbinti trečiųjų šalių darbuotojų, nepriklausomai nuo to, kiek pareigybių jau suderinta ir kiek kandidatų laukia eilėje.

Tipinė seka atrodo nedramatiškai. Vasarį atšaukiamas vieno kandidato atvykimas, apie tai Migracijos departamentui nepranešama, nes byla tiesiog užmirštama. Rugsėjį po patikrinimo Valstybinė darbo inspekcija fiksuoja antrą pažeidimą dėl netiksliai pateiktų duomenų apie komandiruotą darbuotoją. Trečias epizodas nebereikalingas: 63 straipsnio 1 dalies 4 punktas jau taikomas, ir kito sezono įdarbinimo planas sustoja. Atstatyti padėtį prieš laiką nėra jokios procedūros, todėl pigiausia priemonė yra kalendorinis priminimas kiekvienai byloje nurodytai atvykimo datai.

Migracijos departamento leidimo kelias, nuo kurio prasideda visos šios prievolės, aprašytas tekste leidimas laikinai gyventi darbui Lietuvoje, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų atveju papildomai galioja mėlynosios kortelės taisyklės iš teksto ES mėlynoji kortelė Lietuvoje.

Pranešimų tvarka Lietuvoje yra paprasta popieriuje ir brangi praktikoje, nes terminai bėga nuo įvykių, apie kuriuos personalo skyrius sužino paskutinis. Kai už SODRA pranešimus ir už atvykimo datų sekimą atsako tas pats žmogus, 7 ir 10 dienų terminai pasidaro rutina.