ES mėlynoji kortelė Lietuvoje: 1,5 BDU riba, 3 metai ir darbdavio keitimo taisyklė

ES mėlynąją kortelę Lietuvoje išduoda Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44-1 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikia ne trumpesnės kaip 6 mėnesių darbo sutarties ir atlyginimo, ne mažesnio kaip 1,5 paskutinio paskelbto metinio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Kortelė galioja 3 metus.

Atlyginimo riba ir kada ji mažinama

Riba yra ne fiksuota suma eurais, o daugiklis. Įstatymo 44-1 straipsnio 1 dalies 1 punktas ją susieja su paskutiniu paskelbtu metiniu vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, todėl kiekvienais metais, kai Lietuvos statistika paskelbia naują dydį, keičiasi ir sutarties eilutė. Darbdavys, planuojantis atvykimą kitiems metams, skaičiuoja pagal tą dydį, kuris galios prašymo nagrinėjimo dieną, o ne pagal šiandien žinomą.

Tas pats punktas numato mažesnį daugiklį. Jei profesija įrašyta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą, riba mažinama iki 1,2 BDU. Sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras pagal Užimtumo įstatymo 48(1) straipsnio 7 dalį, todėl jis keičiasi ministro įsakymu, o ne įstatymo pataisa. Prieš derinant atlyginimą su kandidatu verta patikrinti aktualią sąrašo redakciją: skirtumas tarp 1,5 ir 1,2 daugiklio vienam inžinieriui per trejus metus yra didesnis nei visos bylos administravimo sąnaudos.

Trečia riba galioja vadovams. Įstatymo 44-1 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad kai užsienietis įdarbinamas įmonės vadovu, taikomas 1 000 000 eurų metinių pajamų kriterijus. Tai atskiras kelias, o ne lengvatinė 1,5 BDU atmaina, todėl mažos įmonės vadovo pareigybė mėlynajai kortelei paprastai netinka ir byla eina įprastu leidimo laikinai gyventi keliu, aprašytu tekste leidimas laikinai gyventi darbui Lietuvoje.

Galiojimas, darbo pradžia ir kaina

Įstatymo 44-1 straipsnio 4 dalis nustato, kad mėlynoji kortelė išduodama 3 metams. Jei darbo sutartis trumpesnė, kortelė išduodama sutarties laikui ir dar 3 mėnesiams. Tie papildomi 3 mėnesiai nėra formalumas: jie yra langas, per kurį darbuotojas gali susirasti kitą darbdavį, nepraradęs teisės gyventi šalyje.

Antras praktinis pokytis yra darbo pradžios data. Po 2026 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XV-945 pakeitimų, įsigaliojusių 2026 m. gegužės 22 d., 44-1 straipsnio 2 dalis leidžia teisėtai šalyje esančiam užsieniečiui pradėti dirbti jau nuo prašymo pateikimo dienos. Darbdaviui, kuris perkelia žmogų iš kito leidimo Lietuvoje arba priima jį iš studijų, tai reiškia, kad starto data nebepriklauso nuo viso Migracijos departamento nagrinėjimo termino. Kandidatui, kuris dar yra trečiojoje šalyje, ši nuostata netaikoma, nes ji remiasi teisėtu buvimu Lietuvoje.

Valstybės rinkliava už prašymą dėl leidimo gyventi nagrinėjimą mokama pagal Vyriausybės patvirtintus rinkliavų dydžius, o skubos tvarka kainuoja apie dvigubai. Rinkliavą planuokite kartu su vertimų ir dokumentų legalizavimo sąnaudomis, kurios daugeliui trečiųjų šalių viršija pačią rinkliavą.

Darbdavio keitimas per pirmus 12 mėnesių

Čia dažniausiai suklysta priimančiosios įmonės. Įstatymo 44-1 straipsnio 5 dalis nustato, kad per pirmus 12 mėnesių darbdavio keitimui reikia Migracijos departamento leidimo. Sprendimas priimamas per 14 kalendorinių dienų, o gautas leidimas galioja 1 mėnesį. Tai reiškia du dalykus iš karto: naujas darbdavys negali pasirašyti sutarties ta diena, kai kandidatas praneša apie sutikimą, ir negali laukti neribotai, nes leidimo galiojimas baigiasi po mėnesio.

Tipinė klaida atrodo taip. Įmonė sutaria pradžios datą po trijų savaičių, prašymo dėl darbdavio keitimo neteikia, nes mano, kad pakanka naujos sutarties, ir pirmąją darbo dieną turi žmogų, dirbantį pas darbdavį, kurio kortelėje nėra. Migracijos departamentas tokį atvejį vertina kaip įdarbinimo tvarkos pažeidimą, o pasekmes darbdaviui nustato įstatymo 63 straipsnis. Teisinga eiga yra atvirkštinė: pirmiausia prašymas, tada 14 kalendorinių dienų sprendimui, ir tik tada sutarties data mėnesio lange.

Po 12 mėnesių šis reikalavimas nebetaikomas, tačiau lieka bendrosios pranešimo prievolės, kuriomis remiasi ir Valstybinė darbo inspekcija, ir Užimtumo tarnyba. Kaip Lietuvos terminai atrodo greta kitų ES koridorių, matyti tekste ES darbo leidimų terminai pagal šalis, o bendra direktyvos 2021/1883 logika aprašyta tekste ES mėlynosios kortelės direktyva.

Mėlynoji kortelė Lietuvoje yra tinkamas kelias tik tada, kai atlyginimas nuo pirmos dienos stovi virš 1,5 BDU arba profesija yra ministro patvirtintame sąraše. Kai nė viena sąlyga netenkinama, greitesnė byla yra įprastas leidimas laikinai gyventi darbui. Pasirinkimą lemia skaičius sutartyje ir sąrašo redakcija prašymo dieną.