Darbdavio keitimas Lietuvoje: ką darbdavys turi žinoti apie 3 ir 6 mėnesių langus

Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi darbui, darbdavį keisti gali. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 8 dalį kreiptis dėl darbdavio keitimo galima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos, o turint leidimą ilgiau nei 2 metus tas langas yra 6 mėnesiai. Sprendimą priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Nuo kurios datos skaičiuojamas langas

Langas prasideda darbo santykių pabaigos dieną, o ne tą dieną, kai naujas darbdavys parengia pasiūlymą arba kai byla įkeliama į MIGRIS. Tai svarbu, nes 44 straipsnio 8 dalis kalba apie kreipimąsi, tai yra prašymo pateikimą, o ne apie sprendimo gavimą. Prašymas, paduotas paskutinę trečio mėnesio dieną, yra laiku, net jei Migracijos departamentas jį nagrinės dar kelias savaites.

Kuris langas taikomas, lemia leidimo turėjimo trukmė, o ne darbo pas ankstesnį darbdavį trukmė. Užsienietis, Lietuvoje išgyvenęs su leidimu laikinai gyventi 26 mėnesius ir pas paskutinį darbdavį dirbęs 4 mėnesius, turi 6 mėnesių langą. Užsienietis, pirmą leidimą gavęs prieš 14 mėnesių, turi 3 mėnesius. Darbdaviai šiuos du skaičius maišo dažniausiai, todėl pirmas klausimas perimant žmogų iš kitos įmonės yra ne tai, kiek jis ten dirbo, o kada Migracijos departamentas jam pirmą kartą išdavė leidimą.

Antras terminas yra trumpesnis ir svarbesnis. Pagal 44 straipsnio 9 dalies 2 punktą pareiga išvykti iš Lietuvos užsieniečiui netaikoma, jei pranešimas pagal 36 straipsnio 1 dalies 3 punktą pateikiamas per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo. Tai pranešimas apie pasibaigusius darbo santykius. Praleidus tas 10 darbo dienų, langas dėl darbdavio keitimo formaliai dar nepasibaigęs, bet prievolė išvykti jau atsiranda, ir byla toliau nagrinėjama žmogui esant už šalies ribų.

Kada naujasis darbuotojas gali pradėti dirbti

Čia darbdaviai praranda pinigus. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalį užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir tik tą darbo funkciją, kuri nurodyta leidime. Kol Migracijos departamentas darbdavio keitimo nepatvirtino, darbas naujoje įmonėje yra nelegalus darbas, net jei prašymas jau paduotas ir dokumentai tvarkingi.

Praktinė pasekmė paprasta: pasirašyta darbo sutartis su nauju darbdaviu ir realus darbo pradžios momentas yra dvi skirtingos datos. Gamybos vadovas, pastatęs žmogų prie staklių kitą dieną po sutarties pasirašymo, riziką prisiima ne tik sau. Valstybinė darbo inspekcija tokį atvejį vertina kaip nelegalų darbą abiem pusėms, o Migracijos departamentui tai yra faktas, kurį jis mato nagrinėdamas tą pačią bylą.

Ta pati 62 straipsnio 4 dalis dengia ir darbo funkcijos keitimą pas tą patį darbdavį. Suvirintojas, perkeliamas į sandėlininko pareigas toje pačioje įmonėje, be sprendimo dirba ne savo funkcijos. Pagal 44 straipsnio 10 dalį leidimą pagal 44 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktą turintis užsienietis gali keisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį Migracijos departamento nustatyta tvarka, tai yra per tą pačią procedūrą.

Trys terminai vienoje lentelėje

Prašymas teikiamas per MIGRIS, Migracijos departamento elektroninę paslaugų sistemą, kartu su naujojo darbdavio įsipareigojimu ir darbo sutarties duomenimis. Valstybės rinkliava už prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimą 2026 metais bendra tvarka yra 160 eurų, skubos tvarka dvigubai. Tikslų tarifą konkrečiai paslaugai prieš mokėjimą pasitikrinkite Migracijos departamento rinkliavų skiltyje, nes rinkliavų dydžius nustato Vyriausybės nutarimas ir jie peržiūrimi.

Darbdavio keitimas nėra naujo leidimo procedūra, todėl darbo užmokesčio ir kvotos reikalavimai lieka tie patys, kurie galiojo pirminiam leidimui. Kaip veikia metinė riba ir ką daryti, kai ji išnaudota, aprašyta tekste užsieniečių įdarbinimo kvota Lietuvoje. Pirminę darbdavio procedūrą nuo pasiūlymo iki starto datos dengia leidimas laikinai gyventi darbui Lietuvoje, o dažniausios atmetimo priežastys ES koridoriuose surinktos tekste leidimų atsisakymo scenarijai.

Perimant darbuotoją iš kitos Lietuvos įmonės planas turi remtis trimis datomis: darbo santykių pabaiga, pranešimo diena ir Migracijos departamento sprendimo diena. Tarp antros ir trečios žmogus dirbti negali. Todėl perėmimo kalendorius skaičiuojamas nuo leidimo išdavimo datos, o ne nuo tos dienos, kurią kandidatas priima pasiūlymą.