Leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvoje: 6 mėnesiai, apgyvendinimas ir nuomos riba
Užimtumo tarnyba išduoda leidimą sezoniniam darbui iki 6 mėnesių per 12 mėnesių. Būstui taikoma 7 kvadratinių metrų norma ir 30 proc. nuomos riba.
Leidimą dirbti sezoninį darbą išduoda, pratęsia ir panaikina Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis). Pagal įstatymo 61 straipsnio 2 dalį toks leidimas galioja iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, vienu arba keliais trumpesniais laikotarpiais.
Kada darbas laikomas sezoniniu
Sezoninis darbas nėra darbdavio apibrėžimas. Įstatymo 62-1 straipsnio 1 dalies 5 punktas reikalauja, kad pareigybė būtų socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame sezoninių darbų sąraše. Jeigu darbo funkcija sąraše nenurodyta, byla į sezoninę procedūrą nepatenka, net jeigu darbas iš tikrųjų atliekamas tik vieną sezoną. Tokiu atveju darbdavys grįžta į bendrą leidimo dirbti tvarką, aprašytą tekste leidimas laikinai gyventi darbui Lietuvoje.
Antra sąlyga yra darbo rinkos patikra. To paties straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja, kad Lietuvoje nebūtų tinkamo darbuotojo, o sąvoka „tinkamas darbuotojas" imama iš Užimtumo įstatymo. Praktiškai tai reiškia, kad Užimtumo tarnyba pirmiausia žiūri į registruotus ieškančius darbo asmenis ir tik paskui vertina užsieniečio bylą. Darbdavys, kuris laisvą vietą registruoja likus dviem savaitėms iki sezono pradžios, pats susitrumpina langą, nes patikra vyksta prieš sprendimą, ne po jo.
Šeši mėnesiai skaičiuojami per 12 mėnesių laikotarpį, todėl du sezonai tais pačiais kalendoriniais metais sumuojasi. Vaisių skynimas gegužę ir sandėlio darbas spalį tam pačiam darbuotojui telpa į tą patį šešių mėnesių biudžetą, o septintas mėnuo yra ne pratęsimas, o atsisakymas. Leidimą galima pratęsti, bet tik neperžengiant tų pačių 6 mėnesių per 12 mėnesių: pratęsimas tęsia laikotarpį iki ribos, o ne virš jos (61 straipsnio 2 dalis).
Apgyvendinimas: kvadratiniai metrai ir nuomos riba
Sezoninėje procedūroje būstas yra leidimo sąlyga, o ne darbdavio gerumas. Įstatymo 62-1 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad gyvenamajam plotui taikomas ne mažesnis kaip 7 kvadratinių metrų vienam pilnamečiui reikalavimas. Tas pats punktas prideda dvi finansines taisykles tiems atvejams, kai būstą parūpina darbdavys: nuomos mokestis negali viršyti 30 proc. užsieniečio atlyginimo atskaičius mokesčius ir negali būti automatiškai išskaitomas iš darbo užmokesčio.
Antroji taisyklė sugeria daugiau bylų nei pirmoji. Darbdaviai, įpratę prie bendrabučio kainos, nuskaitomos algalapyje, vieną eilutę darbo užmokesčio žiniaraštyje paverčia pažeidimu, net jei suma telpa į 30 proc. ribą. Mokėjimas turi eiti atskirai, pagal atskirą susitarimą su darbuotoju.
| Reikalavimas | Norma | Teisinis pagrindas |
|---|---|---|
| Plotas vienam pilnamečiui | ne mažiau kaip 7 kv. m | 62-1 str. 1 d. 4 p. |
| Nuomos riba, kai būstą parūpina darbdavys | iki 30 proc. atlyginimo atskaičius mokesčius | 62-1 str. 1 d. 4 p. |
| Automatinis išskaitymas iš algos | draudžiamas | 62-1 str. 1 d. 4 p. |
| Pranešimas apie pakeistas patalpas | per 7 dienas Užimtumo tarnybai | 62-1 str. 2 d. |
| Būsto atitikties patikra | Valstybinė darbo inspekcija | 62-1 str. 4 d. |
Septynių dienų pranešimo terminas yra ta vieta, kur tvarkinga byla sugenda po išdavimo. Perkėlus brigadą iš vieno nakvynės namo į kitą liepos viduryje, apie naują adresą Užimtumo tarnybai reikia pranešti per 7 dienas nuo pakeitimo (62-1 straipsnio 2 dalis). Būsto atitiktį tikrina Valstybinė darbo inspekcija (4 dalis), todėl patikrinimas gali ateiti į adresą, kurio byloje nėra.
Ką ši procedūra paveldi iš ES teisės
Lietuviškos taisyklės yra Sezoninių darbuotojų direktyvos (2014/36/ES) perkėlimas, ir tai paaiškina, kodėl būsto sąlyga apskritai yra leidimo dalyje, o ne vien darbo saugos srityje. Direktyva reikalauja, kad valstybė narė turėtų įrodymą apie tinkamą apgyvendinimą, ir leidžia nustatyti nuomos lubas bei uždrausti automatinį išskaitymą. Kitos valstybės narės tą patį reikalavimą perkėlė kitokiais skaičiais, todėl vieno koridoriaus patirtis kitame negalioja. Trukmių palyginimas pagal šalis surinktas tekste ES leidimų terminai pagal šalis.
Dar vienas dalykas, kurio leidimas neduoda, yra teisė atvykti. Gavęs leidimą dirbti sezoninį darbą, trečiosios šalies pilietis dar kreipiasi dėl vizos Lietuvos konsulinėje įstaigoje, o bevizio režimo šalies pilietis atvyksta be vizos, ir tik po to gali pradėti dirbti. Darbdavio grafike tai yra dvi eilės viena po kitos: Užimtumo tarnybos ir konsulato. Konsulinio vizito laukimas kilmės šalyje sezono įkarštyje dažnai ilgesnis nei pati leidimo byla, todėl birželio pradžiai skirta brigada renkama kovą, ne gegužę.
Praktinis darbdavio grafikas yra toks: sezoninių darbų sąrašo patikra, laisvos vietos registracija ir darbo rinkos patikra, byla Užimtumo tarnybai, būsto sutartis su plotu ir nuomos suma, paskui sprendimas. Jeigu byla atmetama, priežastys ir pakartotinio kreipimosi terminai aprašyti tekste kodėl atsisakoma išduoti leidimą dirbti.
Sezoninė byla yra trumpa, bet joje mažiau laisvės nei bendroje procedūroje: sąrašas riboja pareigybę, 6 mėnesiai riboja trukmę, 7 kvadratiniai metrai ir 30 proc. riboja būstą. Visos keturios ribos tikrinamos prieš sprendimą, todėl pareigybę, sąrašo redakciją ir apgyvendinimo sutartį verta sulyginti dar prieš teikiant bylą Užimtumo tarnybai.
Skaitykite toliau
Visi įrašai →Užsieniečių įdarbinimo kvota Lietuvoje: kaip nustatoma, kada išnaudojama, kas lieka
Metinė kvota negali viršyti 1,4 proc. nuolatinių gyventojų. Ją tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o likutį skelbia Migracijos departamentas.
Kiek reikia mokėti užsieniečiui Lietuvoje: BDU riba pagal veiklos rūšį
Užsieniečio atlyginimas negali būti mažesnis nei to paties darbdavio darbuotojo už tokį patį darbą. Kitaip taikomas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas BDU.